Gera pirtis – sveikatos, energijos ir žvalumo šaltinis. Ji stiprina imuninę sistemą, padeda išvalyti organizmą, gerina miegą ir t.t.
Privalumų daug. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie sako, kad pirties jie nemėgsta, nes po to jaučiasi blogai: skauda galvą, peršti akis ar gerklę ir panašiai. Taip iš tiesų nutinka. Ir kalta paprastai ne tiek pati pirtis, kiek kai kurios joje daromos klaidos, kurių ne taip sunku išvengti.
Taigi kas gali būti kaltas dėl prastos savijautos po pirties – ir kaip to išvengti?
Per aukšta temperatūra
Nors pirtyje malonumą teikia šiluma, ko gero dažniausia bėda yra būtent jos perteklius. Visų pirma, per aukšta temperatūra. Kažkodėl nemažai daliai žmonių pirtis – ne pirtis, jei joje nėra bent 100 laipsnių. O dar geriau – 120. Antraip, esą, nerimta. Nors organizmo signalai sako ką kita. Jei įėjus į pirtį oda pašiurpsta (nors karšta), jaučiamas aštrus karštis, sunku kvėpuoti, norisi prisidengti nosį ir veidą, svyla ausys, vadinasi, temperatūra per aukšta. Temperatūra pirtyje turi būti komfortiška. Garinėje pirtyje visiškai pakanka ir 60 laipsnių. Jei norisi daugiau karščio, sveikiau ir paprasčiau tiesiog užpilti ant akmenų vandens ir pakelti drėgmę, o ne temperatūrą. Per karšta pirtis neigiamai veikia odą (kartais tai gali baigtis net jos nudegimu), labai karštas oras gali nudeginti ir jautrią nosies, gerklės gleivinę, akis, todėl kitą dieną galite jausti jų perštėjimą, gali prasidėti sloga. Kad suprastumėte, kaip jas veikia didelis ir sausas karštis, įsivaizduokite, ką jaustumėte, jei pusę valandos fenu pūstumėte karštą orą sau į veidą. Tikrai nieko gero…
Rungtyniavimas
Pirtis – ne vieta demonstruoti savo šaunumą ar ištvermę. Čia mes einame atsipalaiduoti, o ne stengtis kuo išbūti kuo ilgiau, kuo aukštesnėje temperatūroje ar pasirodyti kuo šaunesni, būtinai kuo efektingiau pūkštelėdami į ledinę eketę. Ignoruodami organizmo signalus, galime prisišaukti bėdą. Žmonės skirtingi, todėl karščio, buvimo garinėje ar kontrastinių procedūrų poveikis kiekvienam irgi yra skirtingas. O pirtis visgi potencialiai pavojinga aplinka ir niekas kitas geriau už mus nepasakys, ko šiandien, šioje pirtyje, mums reikia labiausiai.
Perkaitimas
Pirtyje labai svarbu saugoti galvą nuo perkaitimo – kaip tik tai apsaugai ir skirtos pirties kepurės. Jei neturite kepurės, galvą galima apsivynioti skara ar rankšluosčiu. Puiki apsaugos priemonė – šalta vanta. O jei dar paprasčiau – tiesiog indas šalto vandens. Pilti ant savęs šaltą vandenį kibirais nėra jokio reikalo, jei kūnas dar neįšilęs ir to nesinori. Pakaks atvėsinti veidą, sprandą, rankas. Šildytis pirtyje reikia palaipsniui, nesistenkite „atsėdėti“ kuo ilgiau. Į garinę geriausia užeiti keletą kartų. Pabūnate tiek, kiek malonu, o kai kūnas pasiunčia signalą „Jau norisi atsivėsinti!“, išeinate, atsigeriate vandens, nusiprausiate po dušu ar kitaip atvėstate. Kol vėl norisi šilumos…
Per mažai oro
Deja, daugelyje pirčių ventiliacijos nėra arba ji labai menka. Maža to, iš kažkur atkeliavęs keistas įsitikinimas, jog pirtyje reikia aklinai uždarinėti langus (jei tokie yra) ir jau jokiu būdu nevarstyti durų, kad šilumos neišleistum. Deguonies stygių gali dar padidinti ir netinkamai įrengta pirties krosnelė. Neretai pirtys įrengiamos rūsiuose – ten deguonies paprastai taip pat būna nepakankamai. Kelias valandas praleidus troškioje patalpoje sunku tikėtis geros savijautos. Taigi nereikia bijoti pirtį pravėdinti, atidaryti langus, duris. Jei krosnelė pakankamai galinga ir akmenų ne per mažai, šilumos tikrai neišleisite. Galų gale, tebūnie vėsiau (juo labiau, kad, kaip minėta, pirtys dažniausiai apskritai būna per karštos), tačiau galvos skausmo ar kitų nemalonių pojūčių jums tikrai turbūt nereikia?
Per mažai vandens
Pirtyje mes gausiai prakaituojame, todėl būtina gerti pakankamai skysčių – ne mažiau kaip 1-2 litrus. Tinkamiausi gėrimai – šaltinio vanduo, sula, žolelių arbata ir pan. Gerai ir natūrali nesaldi gira, sultys. O štai kofeinas pirtyje pernelyg apkrautų širdį ir kraujotakos sistemą, taigi nei kava, nei arbata, nei energetiniai gėrimai čia netiks. Jei pirtyje gersime nepakankamai vandens, kitą dieną gali skaudėti galvą ar net būti lengvas šleikštulys, nemalonus skonis burnoje.
Alkoholis
Ko gero didžiausia ir viena pavojingiausių „pirties nuodėmių“. Ir ne tik todėl, kad skatina daryti kitas klaidas, kliudo blaiviai (koks ten blaivumas, kai tikrąja to žodžio prasme esi neblaivus?) įvertinti savijautą ir galimus pavojus. Net nedidelis alkoholio kiekis pirtyje yra labai pavojingas. Mūsų smegenys ir taip gauna beveik ketvirtadaliu mažiau kraujo, taigi ir be jokio alkoholio jaučiamės kiek apsvaigę. Todėl net nekaltai atrodantis bokalas alaus gali baigtis liūdnai: traumomis, nudegimais, perkaitimais ir pan. Be to, alkoholis pirtyje ypač smarkiai apkrauna kepenis, inkstus. Organizmas bando švarintis, valytis, o mes jam kliudome. Ir, aišku, po to jaučiamės prastai.
Per daug maisto
Pirtis mums vis dar asocijuojasi su gausiomis vaišėmis, o didelis, platus ir tvirtas stalas daugeliui atrodo vos ne svarbesnis nei pati garinė. Taip, į pirtį eiti „maršus grojančiu“ pilvu nėra gerai. Tiek ir malonumo, jei visos mintys suksis apie valgymą… Tačiau turėkite omenyje, kad pirtyje mūsų virškinimo sistema ilsisi, nes didesnė dalis kraujo nukreipiama į odą. Taigi sunkus, riebus, baltyminis maistas visą pirties laiką bus praktiškai nevirškinamas. O kaip jaučiamės, kai privalgius kelias valandas stovi skrandis, turbūt priminti nereikia… Jei norite išvengti sunkumo, galvos skausmo, apsinuodijimo pojūčio, geriausia apsiriboti lengvais užkandžiais: vaisiais, daržovėmis, medumi. Sočiau pavalgyti bus galima po pirties.
Dirginanti aplinka
Kasdieniame gyvenime mus „bombarduoja“ informacijos perteklius ir gena į priekį greitas gyvenimo tempas. Jei tą patį atsinešime ir į pirtį, gerai nebus. Juo labiau, kad čia esame jautresni, atviresni, pažeidžiamesni. Stiprūs garsai, ryški šviesa, tranki muzika, televizorius, telefonas, kompiuteris, ginčai apie politiką, darbinių ar asmeninių santykių aiškinimasis – šie ir panašūs dalykai gali erzinti kur kas labiau nei įprastai, todėl verčiau palikite juos už pirties durų. Antraip jie gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir fiziškai jausitės nekaip, neatsipalaiduosite.
Sintetika ir chemija
Turima omenyje ne tik ta sintetika, į kurią „įpakuojame“ savo kūnus, bet ir bet kokie cheminiai prausikliai, kremai, šampūnai, šveitikliai ir t.t. Jei yra galimybė, pirtyje geriausia būti be drabužių, kad oda galėtų laisvai kvėpuoti, nešustų. Juk į vonią irgi niekas neina su sintetiniu maudymosi kostiumėliu. Geriausios medžiagos – medvilnė ir linas. Prieš naudodami vienokias ar kitokias kosmetikos priemones ar prausiklius, dar kartą atidžiai perskaitykite etiketę ir pamąstykite, ar tai, ką tepate ant odos, norėtumėte suvalgyti. Jei ne, geriau netepkite. Net įprasta kosmetikos priemonė pirtyje gali sudirginti odą ar būti paprasčiausiai nemaloni, kadangi odos poros čia atsivėrusios, organizmas išsivalęs ir visi „E su skaičiukais“ keliauja tiesiai į vidų.
Pervargimas
Bene svarbiausias dalykas pirtyje yra saikas. O kartais taip norisi pailsėti, kad… pavargstame nuo poilsio. Atrodo, kad kuo daugiau sau skirsime laiko, kuo daugiau procedūrų gausime, tuo bus geriau. Tačiau ir čia galima perdozuoti. Idealus pirties laikas – nuo 3 iki 5 valandų. Žinoma, prie to dar galima pridėti pasiruošimą, pasisėdėjimą po pirties prie arbatos ir kitus malonius dalykus. Tačiau pačios procedūros ilgiau trukti neturėtų. Tiesa, net viską atlikus teisingai ir saikingai, kitą dieną gali būti juntamas nuovargis, norisi ilgiau pamiegoti, neskubėti. Bet tai kas kita. Šiuo atveju kalta ne pirtis, o nuovargis, kuris ir taip susikaupęs mūsų kūne ir jausmuose. Pirtis „nuplovė“ dalį streso ir jūs paprasčiausiai pajutote tai, kas kitaip „neiškildavo į paviršių“. Vadinasi, tiesiog leiskite sau pailsėti.
Visas šias dešimt klaidų ar „nuodėmių“ galima įvardinti ir kur kas paprasčiau, vienu sakiniu. Pirtis turi būti maloni, saikinga ir… paprasta. Geriausias patarėjas – mūsų pačių kūnas. Kad ir ką sakytų vienokie ar kitokie „pirties guru“…